apmesti

apmesti
apmèsti, àpmeta, àpmetė 1. tr. metant apdėti, apkrauti iš viršaus: Vaikiai su mergoms bevaliūkaudami àpmetė daržingalė[je] su šienu šlajikes Šv. Apmetė duobę šakom Gs. Buvau su žemėms àpmestas (apverstas) Grg. | prk.: Dvariškiai beveizdint apmetė ją darbais Žem. 2. tr. apsodinti (mėtant po vieną bulvę): Apmesim ir vienos Lp. Nuej[o] pažiūrėt, ar apmetė Lp. 3. refl. tr., intr. apsivilkti, apsigobti: Apsimesk geresniais drabužiais – tuoj talka pareis pavakarių Lkš. Apsimetė kokia drapanele – tai visas jos apsvilkalas Tvr. Apsìmečiau skranda ir išėjau lauk pažiūrėti, kas ten atsitiko Žvr. Apsimèsk su skara greitai J. Skepetą aplink pečius apsidėti, apsimèsti KII255. 4. refl. apsitraukti, aptekti iš paviršiaus: Kopūstai apsimeta pelėjais ir pradeda pūti IM1847,31. Kad apsimeta burna niežais, reik dėti plėnis į pastijolką ir tepti Šts. 5. tr. išvynioti ant mestuvų (ar ant sienos) audeklo metmenis: Apmèsk audimą ant mestuvų J. Aš apmesiu audeklą ir be lankčio an sienos! BsPII254. Ikpiet penkias sienas drobės àpmečiau Alv. Pailso ranka bemetant audimą Grk. Ar jau ir kitą audeklą apìmetėt? Trgn. Šiandien divonus apmečiau, apriečiau ir užaudžiau Srj. Aš nū apmečiau keturnytį Lz. Apmečiau kelis lankus metmenų Krok. Ant kiek posmų àpmetei? Smn. Ir apmečiau ploną sieną, ir suaudžiau ploną drobę KrvD153. ^ Gera audėja ir ant kuolo apmeta KrvP(Mrc, Erž, Ds). Ant kuolų apmetė, tvorelėj išaudė LTR. | refl. tr.: Gražus tas [kaklaraiščio] raštas, tik aš nemoku teip apsimèst Jnšk. Apsìmečiau tiek daug ir ataudų pritrūkau Trg. Ji apsimetė keturnyčius Auk. Kai inkelsiu mestuvus, galėsi drobę apsimesti Sdk.užnerti pirmąsias mezginio akis: Duokiat, aš apmèsu antrą pančeką KlvrŽ.Prk pradėti nerti tinklą. 6. tr. prk. parengti, sudaryti bendrais bruožais: Ištremtyje Leninas apgalvojo ir apmetė revoliucinės proletariato partijos įkūrimo planą (sov.) . Sunkiausia man buvo apmesti šią įžangą, kurią čia skaitei . | refl. tr.: Apsimečiau satyrinio pobūdžio komediją . 7. tr. 303 apsiūti, apmėtyti pakraštį: Reik siūles apmèsti, o pradės rykšti Vvr. 8. tr. aptraukti, suveržti (lanku, viela): Visus kubilus apmetė naujais lankais Krkl. Viedras iš eglinių šulų padirbtas ir lazdos lankais apmestas Plt. Su drata apmesti klumpiai ir pamaliavoti Rt. | refl. tr.: Parskilo mano klumpis, i apsìmečiau su drote Kl. 9. tr. Ml prilieti, privirinti plieno (prie norago, kirvio ašmenų): Kausto jis ratus, apmeta noragus, virina drapakų spyruokles J.Balt. 10. tr. apytikriai pamatuoti: Apmečiau tik žingsniais, ir išejo penkiasdešimt metrų ploto Plng. 11. tr. CII559 padaryti, kad aptektų, būtų apipultas, apniktas: Teipajeg tuojaus jį tais piktais niežais ... apmetė BPI190. Aną apmeta utimis, kuriomis tas žmogus niekados nebgalia nusikratyti FrnS176(Kv).apnikti, visą apiberti: Skauduliai apmèsdavo žmonis Pj. 12. refl. apsikrėsti, susirgti: Liga apsimetu B, R, N. 13. refl. dėtis kuo, rodytis ne tokiam, koks esi, vaizduoti save kitokį norint suklaidinti, apgauti: Aš apsimečiau miegąs, tuo tarpu viską girdėjau A.Vien. Jis apsimetė nėko neišmanąs Tt. Apsimečiau nėko negirdįs ir nėko nematąs Brs. Jis tik apsimeta nekaltas esąs Ssk. Vincas, apsimetęs abejingas, mostelėjo galva į daržinę V.Myk-Put. Brolis, pamatęs lokį, apsimetė negyvas J.Jabl. Kartais apsimesdavo nepykstanti, bet tai būdavo tik klasta Blv. Ans apsimetė nežinančiu Klm. Karalaitis buvo apsmẽtęs paprastu kareiviu (ps.) Ds. Ji pati atsigulė į Alenėlės lovą ir apsimetė liga (dėjosi serganti) BsMtII159. Apsimetęs vilko liga, ant lovos gulėjo (d.) Kp. Apsìmečiau miegu i knarku Krš. Tinginiu apsimèsti Krš. Vyras tyčiomis snauduliu apsimetė (dėjosi snaudžiąs) LTR. Nemoku apsimesti ir meluoti . Ateina pas juos tai duonos, tai ko apsimẽtę, o paskui geria Žml. Ne tiek girtas, kiek apsimeta Vj. Jis apsimeta, ka negirdžia . Princesė labai bijojo, kad gydytojai neimtų tikrinti jos pulso, tad jie suprastų, kad ji sveika ir jos liga apsimesta J.Balč. 14. refl. apsigauti, apsirikti: Biškį apsìmečiau: iš septynių kiaušinių tik vienas viščiukas Lk.
◊ akimìs (akià, žvilgsniù) apmèsti apžvelgti: Daktaras apmetė akimis ranką Dr. Kaziukas apmetė visus išdidžiu žvilgsniu J.Avyž. Tai jų rugių daug, net akim̃ neseka apmèst . Aš pakilęs apmečiau akia apygardę, kur dingt V.Piet.
[liežuviù] apmèsti ir atáusti mokėti prišnekėti, pagražinti, pameluoti: Bepigu su tokiu liežuviu: bematant apmeta ir atauda Šv. Ans moka ir apmesti, ir atausti KlvrŽ. Pati apìmeta, pati atáudžia Krs. Geras jo (piršlio) liežuvėlis apmetė ir ataudė Žem.
\ mesti; antmesti; apmesti; atmesti; damesti; įmesti; išmesti; numesti; pamesti; papamesti; parmesti; permesti; pramesti; primesti; razsimesti; sumesti; pasumesti; užmesti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • apmesti — apmèsti vksm. Pabandýk rãštą apmesdamà nedaũg akių̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apmesti — apmèsti vksm. Àpmetėme duõbę šakomi̇̀s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apmetimas — apmetìmas sm. (2) 1. N → apmesti 1. 2. → apmesti 5: Apmetìmas daug atėmė laiko, o jau būtau senai audus Al. 3. refl. → apmesti 13: Netikėk juo: tai ne teisybė, o tik apsimetìmas Up. Mun toks ano apsimetimas dikčiai nepatinka Vvr. Tik jo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmesdinėti — 1. iter. apmesti 7: Ji dabar divonus apmesdinėja Sem. 2. refl. iter. apmesti 13: Prie žmonių tai tu gali apsimesdinėti lape rš. mesdinėti; apmesdinėti; atmesdinėti; išmesdinėti; numesdinėti; pamesdinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • liežuvis — liežùvis sm. (2) K; R 1. ragavimo organas, taip pat kalbos padargas: Gerkite bent alaus, beplepant ir liežuviai sudžiūvo Žem. Kopūstai karšti, nenudek liežùvio Rm. Šuva iškišęs liežuvį alsuoja Pn. Jaučio ilgas liežuvis, bet kad šnekėt negali Žž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sumesti — sumèsti, sùmeta, sùmetė 1. tr. visus įmesti, įsviesti į ką, į kieno vidų: Žmogaus medžius in ežerą sùmetė Vv. Tie žmogžudžiai visus turtus nuog jų atėmė, o juos visus sumetė in vandenį BsPIVI92. Sumečiau (paslėpiau) į stalčių nuo katės tuos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užmesti — užmèsti, ùžmeta, ùžmetė 1. tr. Šv, Krok, Mrj metant užsviesti ant ko: Vaikas grėblį ant stogo užmetė Ėr. Ùžmečiau klėty ant užlų lazdą: kai reiks, pasiimsiu Jnšk. Didelė banga kaip kalnas pagavusi užmetė mane ant kranto J.Balč. ^ Ko prieš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vilnos — vìlnos sf. pl. (1) K, KŽ 1. Ps, Brs gyvulio (avies, ožkos, triušio ir pan.) kailio plaukai, gaurai: Anos (avelės) išdžiūsta, vìlnas išsipurto, tada jau gražios Dgč. Mano avis ilgų vìlnų JD150. Ūdro kailis va tai geras, o kai bebro – tai, sako …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įmesti — įmèsti, į̃meta, į̃metė 1. tr. SD404 įsviesti: Kad taip nekenti manęs, matuše, buvo mažą neauginti: buvo nunešti, buvo įmesti į gilų ežerelį StnD9. Įmeskime jį duobėna BB1Moz37,20. Bernelį ... įmetė ing pečių degantį DP140. A ant balą įmetėm, a… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antmesti — antmèsti, añtmeta, añtmetė (ž.) 1. tr. užmesti, užsviesti: Kepurę švilpt ir antmetė ant stogo Grg. Antmesk man tą šakę ant vežimo Slnt. Añtmetė šarką ant kėdės Krtn. | Koks čia lytus, tik truputį rasą antmetė (palašnojo) Šv. 2. tr. užkloti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”